Rugsėjo viduryje vykusioje atvirų durų dienoje AB “Vilkijos ūkyje buvo galima ne tik pamatyti, kaip auginamos keliasdešimt veislių audinių, bet ir pasikalbėjus su ūkininkais, veterinarijos specialistais, kailio pardavėjais, amatininkais suprasti, kaip veikia visa kailio industrija. Išvardinsime 5 dalykus, kurie lankytojams buvo naujiena.
- Kailinių žvėrelių ūkiai nieko neslepia. Visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje kailinius žvėrelius auginantys ūkininkai nori, kad žmonės pamatytų jų fermas, tikrą vaizdą, o ne šokiruojančius vaizdus, kuriuos neretai falsifikuoja gyvūnų teisių gynėjai siekdami uždrausti šią ūkio šaką ir rinkdami pinigines aukas savo tikslams, todėl reguliariai kviečia į jas visuomenę ir žiniasklaidos atstovus. Pavyzdžiui, Danijoje keliaujant automobiliu galima pamatyti ženklų „Čia veikia audinių ferma, prašome apsilankyti ir sužinoti apie ją daugiau“. Užėjus ūkininkas aprodo savo ūkį, pavaišina kava ir atsako į lankytojų klausimus. Netrukus tokių ženklų sulauksime ir Lietuvoje.
- Gyvūnų gerovės problemų nėra. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Giedrius Blekaitis renginyje paaiškino, kad mažiausiai gyvūnų gerovės problemų tarnyba turi dėl kailinių žvėrelių ūkių: „Mums, kaip institucijai, su kailinių gyvūnų augintojais nėra sunku bendrauti, nes tie žmonės turi lėšų investicijoms”. Pasak G.Blekaičio, 2016 m. Lietuvoje registruoti 152 kailinių žvėrelių augintojai, gyvūnų auginimo metu atlikti 86 patikrinimai, o gyvūnų migdymo laikotarpiu tikrinami visi be išimties ūkiai. Specialistas priminė, kad 2010 m. Lietuvoje sparčiai augant žvėrelių ūkių skaičiui, išsiaiškinti gyvūnų gerovėės situacijos šiame sektoriuje atvyko Europos Komisijos atsiųsta auditorių grupė, tačiau po tikrinimų ji neturėjo nė vieno priekaišto ar pasiūlymo. “
- Lietuviai – ketvirti Europoje. Renginio metu pristatyta situacija kailių rinkoje. Remiantis visus Europos kailininkus vienijančios asociacijos Fur Europe duomenimis, Europoje 2015 m.užauginta 45,4 mln kailių (2005 m. - 27,5 mln). Didžiąją dalį – 42.6 mln sudarė audinių kailiai. Europoje šiuo metu veikia per 5 tūkst. kailinių žvėrelių ūkių, kailių sektoriuje dirba apie 60 tūkst. žmonių. Pagal produkcijos apimtis Lietuva kartu su Graikija užima ketvirtą vietą Europoje ir eksportuoja apie 2 mln audinių kailių kasmet ir priklausomai nuo rinkos kainos tai siekia iki 150 mln eurų metinių pajamų. Apie kokybę daugiausia pasako faktas, kad pagal vidutines gaunamas kainas už kailį Lietuva užima 4 vietą pasaulyje.
- Kailio kokybė – svarbiausia. Helsinkio kailių aukciono SAGA FURS atstovas Baltijos šalyse Paulius Gabinaitis lankytojus mokė, kaip atskirti kokybišką kailį nuo nekokybiško, kokios naujausios mados tendencijos ir pasakojo apie savo darbo specifiką. Kokybiško kailio kaina kelis kartus viršija nekokybiško, be to, pirkėjai pageidauja tik aukščiausios kokybės. “Aukštos kokybės ir pakankamo dydžio kailis būna tuomet, jei gyvūnas laikomas tinkamomis sąlygomis, jei jam nieko netrūksta, jei jis nepatiria streso. Auginti žvėrelius blogomis sąlygomis nuostolinga, nes kailio kaina bus mažesnė už pašarų kainą”,- teigia P. Gabinaitis. Jei ūkis nesusitvarko su jam keliamais reikalavimais, iš tokio ūkio kailis aukcione nebeperkamas.
- Pajamos už parduotus kailius gelbsti nuo emigracijos. Ar žinojote, kad Suomijoje kailininkystė įvardyta trečia pelningiausia ūkio šaka? Nors pelningumas priklauso nuo rinkos situacijos, tačiau darbininkai kailinių žvėrelių fermose uždirba daugiau nei šalies atlyginimo vidurkis. Atvirų durų dienoje apsilankęs LR Seimo kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius citavo emigrantų apklausą, pasak kurios, 1000 EUR yra atlyginimo riba, galinti sugrąžinti emigravusius tautiečius. Būtent toks yra vidutinis darbininko atlyginimas “Vilkijos ūkyje”.