Prieš pat Seimo rinkimus kai kuriuos politikus užvaldo įkvėpimas dar kartelį sublizgėti likus paskutinėms dienoms iki oficialios agitacijos pabaigos. Viena iš tokių iniciatyvų – Žaliųjų partijos vadovo Lino Balsio pateiktas Gyvūnų gerovės įstatymo pakeitimas, siūlantis uždrausti auginti kailinius žvėrelius Lietuvoje prieš tai ne tik nepamačius nė vienos fermos, nesužinojus, kiek žmonių jose dirba, uždirba ar sumoka mokesčių, nei apskritai, kiek tų fermų Lietuvoje yra.
Ką reikia žinoti rengiant įstatymą?
Iš pokalbio su L.Balsiu susidaro įspūdis, kad nieko nereikia žinoti, pakanka panorėti. Pasiteiravus, koks analitinis darbas buvo atliktas prieš siūlant įstatymo pakeitimo projektą, kokią įtaką turės šis sprendimas, Linas Balsys atsakė : „Ne, man nėra jokio poreikio remtis apžvalgomis“ , - nors pripražino, kad Seime veikia Bendrosios informacijos ir bibliografijos skyrius, kurio specialistų parengtomis apžvalgomis naudojosi rengiant įstatymus energetikos srityje. Galbūt todėl, kad su energetika susiję įstatymai yra rimti dokumentai, o šis projektas, draudžiantis auginti gyvūnus dėl kailio jau nuo 2017 m. sausio 1 d., kaip teigia pats L.Balsys, greičiausiai bus atmestas.
Paklaustas, ar žino, kiek žmonių dirba kailininkystės sektoriuje Linas Balsys atsakė: „Tiksliai nesidomėjau, bet nemanau kad ten labai daug jų dirba“. Suteikus informaciją, jog sektorius įdarbina per 3500 žmonių, o fermos darbininko atlyginimas siekia 1000 eurų į rankas L.Balsys nustebęs pareiškė, kad tai puiku ir jis džiaugiasi, kad kaime yra tokių darbo vietų. Faktas, jog ši šaka kasmet atneša apie 150 mln eurų eksporto pajamų, taip pat buvo naujas politikui. Visgi, kadangi ši veikla neatitinka žaliųjų ideologijos, fermos turi būti uždarytos, ir politiko siūlymu: „Tegul ponas Č. Tallat- Kelpša (Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas ir AB„Vilkijos ūkis“ vadovas, aut. past.) sugalvoja kitą nuostabų verslą ir lygiai tiek pat moka“.
Linas Balsys: "Tegul ponas Č.Tallat - Kelpša sugalvoja kitą nuostabų verslą ir lygiai tiek pat moka [darbuotojams ir mokesčius]. Aš džiaugiuosi, kad tie žmonės turi darbo, be abejo".
Nesulaukus nė vieno argumento dėl šios šakos uždarymo išskyrus pamąstymus, kad kada nors kailių verslas žlugs, dizaineriai nebesiūs drabužių su kailiu, o turtuoliai jų nebedėvės, www.furlithuania.lt pasiteiravo parlamentaro, ar jis yra matęs kokią nors kailinių žvėrelių fermą savo akimis. L.Balsys atsakė: „Ne, man neteko, bet tikrai apsilankysiu“.
Kaimo plėtra, grybai ir kitos žaliosios svajonės
Linas Balsys mano, kad persiorientuoti į kitas ūkio šakas dabartiniams kailinių žvėrelių augintojams turės padėti Vyriausybė. Už kokius pinigus nėra aišku, kaip ir neaiškūs pereinamieji laikotarpiai, o juk įstatymo įsigaliojimo laikas – iki jo įgyvendinimo liko mažiau nei trys mėnesiai. L. Balsys neturėjo ir konkrečių pasiūlymų naujoms veikloms, nes tai, esą, pačių verslininkų rūpestis surasti, kuo jiems užsiimti. Kaip pavyzdį žaliasis paminėjo veganiško odos pakaitalo gamybai naudojamus grybus. Pasiteiravus, ar Lietuvoje tinkamos sąlygos jiems auginti, atsakė: „Manau, kad taip“. Paieškojus informacijos internete, paaiškėjo, kad šie grybai, pavadinti Muskin, kol kas auga laboratorijos sąlygomis, o Europoje tėra viena įmonė, gaminanti eksperimetinę produkciją iš jų.
Kaimo viziją žaliasis piešia remdamasis Kaimo plėtros programa, tačiau, tikėtina, jos taip pat nėra skaitęs, nes siūlo mažinti gyvulininkystės apimtis, kuri oficialiai laikoma Lietuvos žemės ūkio prioritetu. Jo manymu, kaime turėtų steigtis įmonės, kuriančios, pavyzdžiui, išmaniąsias programėles, kurių darbuotojams nėra svarbu, kur dirbti. Užsiimti žemės ūkio veikla nėra būtina. Tuomet ir žemė būtų nenualinta, o Lietuvos kaimai taptų tokie kaip Prancūzijoje, kur vieni žmonės dirba verslo įmonėse, kiti aprūpina juos vietoje augintais moliūgais ar vynu, ir kaimas puikiai funkcionuoja savotiškame uždarame rate.
Nelaiko rimtu siūlymu
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša komentuodamas L.Balsio pateiktą įstatymo pakeitimo projektą teigia: „Šio siūlymo negalima rimtai vertinti, tai panašu į rinkiminio šou karštinę. Tačiau esu nusivylęs, kad savo pranešime spaudai L.Balsys kailinių žvėrelių auginimo draudimą motyvuoja gyvūnų gerovės pažeidimais, nors pats pripažįsta, kad net aukščiausios gyvūnų gerovės sąlygos fermose jo neigiamos nuostatos nepakeis. Tai – žaliųjų ideologijos dalis, tad kam naudotis mitais apie netinkamas kailinių žvėrelių sąlygas fermose, kam juodinti ūkininkus, vadinti juosn gyvūnų kankintojais, kad patektum į Seimą?“ . Diskutuoti dėl ekonominio aspekto taip pat nėra galimybių, nes, pasak. Č.Tallat-Kelpšos, parlamentaras leido sau siūlyti sprendimą negalvojant apie socialines, ekonomines pasekmes: „Ne tik politikai, bet ir įmonių vadovai, paprasti darbuotojai ir visi žmonės, priimdami sprendimus, turime atsakyti į klausimą, kas bus po to. Panašu, kad L.Balsys šią „smulkmeną“ pamiršo“.