Kailinių žvėrelių augintojai Seime: „Nebijome mokečių žemdirbiams didinimo“

Organizacijos FUR EUROPE, vienijančios visą Europos kailių sektorių – nuo ūkininkų, perdirbėjų ir pardavėjų – direktorė Mette Lykke Nielsen pripažino, kad visame pasaulyje kailininkystė apipinta daugybe mitų, tačiau kiekvieną dieną sektorius tobulėja. Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas kailinių žvėrelių fermų ir kailio gamybos tvarumui bei gyvūnų gerovei. “Mes nelaukiame, kol valstybė ar Europos Sąjunga lieps ką nors patobulinti. Jei mokslas įrodė, kad reikia keisti tam tikrus dalykus, mes juos pradedame įgyvendinti patys, be išorinio spaudimo“,- tvirtina Mette Lykke Nielsen. Kalbėdama apie šio sektoriaus reputaciją, FUR EUROPE vadovė pasakė: „Labai laukiu, kada prasidės atviros, konstruktyvios diskusijos, kuriose abi pusės vadovausis argumentai ir faktais, o ne emocijomis“.

M.Lykke Nielse išsamiai pristatė gyvūnų gerovės vertinimo programą WELFUR, sukurtą septynių Europos universitetų, kurios tikslas – objektyviai įvertinti kailinių gyvūnų laikymo sąlygas fermose. Tikrinimus visoje Europoje atlieka nepriklausoma audito kompanija „Baltic Control“ (beje, jos paslaugomis naudojasi ir gyvūnų teisių organizacijos). Šiuo metu tikrinama apie 80 proc. Europos ūkių, nes nuo kitų metų pabaigos kailių aukcionai prekiaus tik WELFUR sertifikuotų ūkių produkcija.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat – Kelpša savo kalba kreipėsi į 26 klausytojų grupes – visavalgius, vegetarus, veganus, frugivorus, įvairios kilmės aprangos dėvėtojus, įvairių krypčių gyvūnų gynėjus ir atkreipė dėmesį, kad nepaisant didžiulės nuomonių įvairovės Lietuvoje yra apie pusantro tūkstančio žmonių, dirbančių kailinių žvėrelių fermose, o visame kailininkystės sektoriuje – pašarų, fermų įrangos gamyboje, kailių perdirbime - apie keturis tūkstančius. “Kasmet jie užaugina apie du milijonus kanadinių audinių laikydamiesi aukščiausių gyvūnų gerovės standartų. Jų atlyginimas viršija šalies vidurkį, todėl į kailininkystės sektorių kasmet sugrįžta emigrantai. Net jei kailininkai patiria ekonominių sunkumų, jie neprašo vyriausybės ar Europos Sąjungos pagalbos, nemitinguoja prie Seimo priešais Kaimo reikalų komiteto langus”,- kalbėjo Č.Tallat Kelpša.

Rasa Salygienė, su vyru valdanti  UAB „Stankūnų kailių ferma“, papasakojo, kad šios veiklos išmoko emigracijoje Danijoje. 2004 m. jiedu su vyru nusprendė grįžti į Lietuvą ir šiandien Šiaulių rajone įkurtame ūkyje augina audines ir džiaugiasi, kad ši veikla leidžia atrasti laiko ir savo trijų vaikų ugdymui, ir Šiaulių rajono jaunų tėvų bendruomenės veiklai. „Stankūnų kailių fermos“ produkcija kasmet gauna aukščiausius įvertinimus aukcionuose, tad juos perka ir žinomi mados namai. Kaip teigia R.Salygienė, kailininkystė - tai „užsistovėti“ neleidžiantis darbas, nes tenka ne tik darbuotis ūkyje, bet ir aktvyviai plėtoti verslo ryšius visoje Europoje.  

Valstybinės maisto ir veterinarijos inspekcijos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus l.e.p. vyriausiasis veterinarijos gydytojas – valstybinis veterinarijos inspektorius Arūnas Jarašius pasiūlė ūkininkams tartis su gyvūnų teisių organizacijomis, ypač VšĮ „Tušti narvai“, kad šios liautųsi atakavę VMVT nepagrįstais skundais ir negaišintų tarnybos laiko bei pasiūlė Kaimo reikalų komitetui apsvarstyti galimybę taikyti baudas už melagingus pranešimus, ypač dažnai pasikartojančius. (vaizdo įrašas)