Gegužės pradžioje į dvi kailinių gyvūnų fermas Latvijoje įsilaužę gyvūnų gynėjais save laikantys asmenys atidarė šimtus audinių narvų. Pabėgus patelėms nemažai lizduose paliktų jauniklių neišgyveno. Policija ieško įsilaužėlių, jiems gręsia baudžiamoji atsakomybė.
Šie įvykiai sulaukė didžiulio visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimo. Nemažai žmonių komentaruose pasmerkė šį „kovos už gyvūnų teises“ būdą ir stojo ūkininkų pusėn. Visgi buvo ir radikalių pasisakymų, neva geriau tegul gyvūnas žūva, nei auga nelaisvėje.
Vienas iš nukentėjusios fermos „Gauja AB“ vadovų Arnis Veckaktiņš pasakoja, jog išvydus vaizdą po ekoteroristų išpuolio jį labiau sukrėtė negyvų augintinių vaizdas, nei patirta finansinė žala. „Stebiuosi žmonių žiaurumu. Argi tai kova už gyvūnus? Gal verčiau jie atidarytų šunų prieglaudą“,- mąsto jis. A.Veckaktiņš mano, kad šiuos įsilaužimus paskatino radikalūs organizacijos “Dzīvnieku brīvība” (liet. „Laisvę gyvūnams“) pasisakymai viešumoje, nors patys jos nariai neigia prisidėję prie nusikaltimo.
„Baltic Devon Mink“ ūkio, kur buvo atidaryta net 400 narvelių, atstovas Leifs Mogensens pasakoja, kad dėl patirto streso sugautos patelės nebegali žindyti savo jauniklių. Juos teko patalpinti inkubatoriuose.
Latvijos žvėrelių augintojų asociacijos narė Sandra Vilcina teigia, kad toks elgesys neturi nieko bendro su gyvūnų teisių apsauga: „Šiuo metų laiku audinės būna ką tik atsivedusios jauniklių. Jie dar negali išgyventi be savo motinos, nes paprasčiausiai sušąla“. Be to, audinės, susidūrusios su gyvūnu iš kito narvo, instinktyviai pradeda kovoti ir gali jį stipriai sužaloti ar net nužudyti.
„Noriu priminti, kad kailinių žvėrelių fermose laikome gyvūnus, kurie neprisitaikę gyventi laisvėje. Tai - veislės, išvestos per daugybę metų selekcinio darbo“,- sako S.Vilcina.
Po šių įvykių visoje šalyje stiprinama apsauga kailinių žvėrelių fermose, ūkininkai dalijasi informacija apie pastebėtus įtartinus asmenis.