Ar lengva ranka išmestumėte savo močiutės nebemadingus natūralius kailinius? O sintetinio kailio paltą arba striukę? Kuriuo atveju į aplinką patenka daugiau atliekų? Siūlome perskaityti penkis praktinius punktus, įrodančius, kad natūralus kailis yra aplinkai draugiškesnis pasirinkimas nei dirbtinis.
Ar lengva ranka išmestumėte savo močiutės nebemadingus natūralius kailinius? O sintetinio kailio paltą arba striukę? Kuriuo atveju į aplinką patenka daugiau atliekų? Siūlome perskaityti penkis praktinius punktus, įrodančius, kad natūralus kailis yra aplinkai draugiškesnis pasirinkimas nei dirbtinis.
• Natūralaus kailio gaminiai yra ilgai dėvimi, tinkamai prižiūrimi jie išlieka vertingi ir gali tarnauti net 30 metų. Tai – visiškai priešingybė sintetiniam kailiui, iš kurio pasiūtais drabužiais niekas ilgiau kaip dešimt metų nesipuošia. Trumpesnis dėvėjimas – daugiau nuperkama drabužių, daugiau išmetama atliekų, teršiančių aplinką.
• Natūralaus kailio drabužiai žymiai dažniau persiuvami, net ilgai dėvėtų kailinių atraižos panaudojamos naujų drabužių siuvimui ar puošybai. Taip mažinama naujos kailio produkcijos paklausa ir realiai prisidedama prie aplinkos tausojimo.
• Kailiniai gyvūnai ūkiuose šeriami gyvūninės kilmės atliekomis iš skerdyklų ir mėsos bei žuvies perdirbimo įmonių. Pavyzdžiui, Lietuvoje kasmet kailiniai žvėreliai „perdirba“ maždaug 55 tūkst. tonų žmogaus maistui nebetinkamų šalutinių produktų ir taip apsaugo gamtą nuo šių atliekų utilizavimo poveikio.
Daugiau nei 60 proc. europiečių mano, kad kailinių gyvūnų kūneliai išmetami kaip atliekos iš kailinių žvėrelių fermų.
Iš tiesų net 68,42 proc. visų Europoje užauginamų kailinių gyvūnų yra sunaudojami visu 100 proc. Jų riebalai, mėsa ir kaulai panaudojami trąšų, biodegalų, cemento arba atsinaujinančiai energijai gaminti. Pavyzdžiui, Lietuvos ūkiuose užaugintų gyvūnų kūneliai išgabenami į Lenkiją biodujų gamybai. O jei dar įvertintume tai, kad kailiniai persiuvinėjami ir naudojami keletą kartų, galime sakyti, kad panaudojimas net viršija 100 proc.
• Tinkamai tvarkomas kailinių žvėrelių mėšlas yra puiki trąša. Pavyzdžiui, audinių mėšlas itin vertinamas dėl jame esančių fosfatų, svarbių žemės derlingumui, kurių nėra kitų gyvūnų mėšle. Juo tręšiant nereikia cheminių trąšų, kurios gaminamos iš naudingųjų iškasenų sunaudojant daugybę energijos.
• Lyginant vieno natūralaus ir vieno dirbtinio kailio palto gyvavimo ciklą, pastarajam pagaminti reikia maždaug 20 proc. neatsinaujinančios energijos (naftos, dujų) bei išskiriama 17 proc. daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.