Ar gali žmogus, nutaisęs protingą veidą, kalbėti apie baisybes kailinių žvėrelių fermoje, nors pats nėra matęs, kaip auginami kailiniai gyvūnai? Pasirodo, gali. Ir ne bet kas, o pati VšĮ „Tušti narvai“ vadovė. Ir dar gali paprašyti jūsų finansinės paramos, kuri padėtų sustabdyti šį „kruviną“ verslą.
Pastabesni žiūrovai gali pastebėti ir aktyvistės susipainiojimą – ar ji matė iš tolo fermą Lenkijoje, ar visgi Lietuvoje. Ar klausimas per sunkus, ar atsakymo tiesa slypi kažkur anapus?
O gal naujas vadovėlis pradedantiesiems aktyvistams, išleistas VšĮ „Tušti narvai“ ir jų kolegų Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje už 36 tūkst. europinės paramos eurų nepakankami gerai moko manipuliuoti. Jame patariama nuolat rodyti kenčiančių gyvūnų vaizdus ir apeliuoti į žmogaus gailestį, nes vien pateikiant realius faktus nieko gero nepasieksi. Štai kokiais principais reikia veikti, mokykitės, pateikiame ištrauką:
"Festivalio metu ar gatvėje prie informacinio staliuko yra naudinga turėti porą draugų, kurie stovėtų kitoje staliuko pusėje ir atrodytų kaip susidomėję praeiviai. Jų buvimas sukuria įspūdį, kad jūsų staliukas yra vertas dėmesio ir prie jo reikia prieiti. Jei renkate parašus peticijai ar e. paštus, geriausia užpildyti pirmas porą eilučių išgalvotais vardais ir adresais – taip atsiranda socialinis spaudimas prie staliuko prieinantiems žmonėms, jog ir jie turėtų pasirašyti. Jei turite aukų dėžutę, užpildykite ją iki pusės pinigais, geriausia, kad būtų ir didelės vertės banknotų“.