Prieš kelerius metus niujorkietė bankininkė Nina Cheng vaikščiodama po parduotuves ieškojo kailinio dėklo telefonui. Daugumai pardavėjų jos klausimas skambėjo mažų mažiausiai keistai. Galiausiai Nina pati pasigamino pūkuotą dėkliuką, o kai jį ištraukdavo iš rankinės, aplinkiniai imdavo klausinėti, kur jis pirktas ir kas tokius gamina.

Nina pardavė savo pirmąjį dėkliuką bičiuliams, ieškojusiems gimtadienio dovanos ir ėmė planuoti naują verslą praktiškai be pradinio kapitalo. Brangiausiai jai kainavo patentas ir įmonės registracijos mokestis. Taip pasaulį išvydo įmonė “Wild and Woolly”. N.Cheng sako nuo pat pradžių pirkdama žaliavas norėjo paremti Amerikos indėnų bendruomenes ir labai apsidžiaugė atrdusi pirmuosius tkiekėjus - Aliaskos eskimus. “Prekyba kailiais buvo labai svarbi seniesiems Amerikos gyventojams, todėl pirmųjų telefonų dėklų modelius pavadinau buvusių prekybos kailiu vietų vardais, o pats įmonės pavadinimas – XIX a. JAV gimusi frazė (vert.past. reiškianti laukinį, neprijaukinamą, nesilaikantį įstatymų)”, - pasakoja N.Cheng. Vienas iš pirmųjų darbų, ženkliai prisidėjusių prie sėkmės, buvo profilio socialiniame tinkle “Instagram” sukūrimas ir nuolatinis palaikymas.  “Instagram” tinkle ją ir atrado pirmieji mažmenininkai.

Šiandien “Wild and woolly” telefonų dėklus ir auskarus galima įsigyti vienuolikoje šalių, o stileivos  perka juos negailėdami ir 400 JAV dolerių už madingą aksesuarą. Beje dėklų korpusai yra spausdinami 3D spausdintuvais. Kailį savo gaminiams N.Cheng pradėjopirkti Helsinkio “Saga Furs“ aukcione. Pasak startuolio įkūrėjos, jai labai svarbu, kad kailis būtų tiekiamas iš Welfur sertifikuotų ūkių, kuriuose užtikrinama gyvūnų gerovė.

Po kelerių metų sėkmingą N.Cheng startuolį jau aprašinėjo “Forbes”, BBC, "New York Time"  ir kitų žiniasklaidos gigantų verslo siltys. Verslininkė pasakoja, kad prieš pradėdama savo verslą jau buvo pavargusi nuo rutinos darbe ir svajojo apie didesnę laisvę. Žinoma, pirmieji metai buvo išties sunkūs, dažniausiai kailis naujiems telefonų dėkliukams buvo perkamas tik tada, kai būdavo parduota visa produkcija, nes paprasčiausiai trūko pinigų.