Ar tikrai perkantis natūralų kailį žmogus remia kraugerius nedorus verslininkus, su pasimėgavimu kankinančius apsiginti negalinčius gyvūnėlius? Bent tokį įspūdį galima susidaryti stebint gyvūnų teisių gynėjų kampanijas. Tačiau tikrovėje europiečių kailių fermose priešingai nei aktyvistų plakatuose nerasite nieko šokiruojančio ar žiauraus, o ūkininkų tarpe sutiksite daugybę intelektualių, smagių ir geraširdžių žmonių.
Ar tikrai perkantis natūralų kailį žmogus remia kraugerius nedorus verslininkus, su pasimėgavimu kankinančius apsiginti negalinčius gyvūnėlius? Bent tokį įspūdį galima susidaryti stebint gyvūnų teisių gynėjų kampanijas. Tačiau tikrovėje europiečių kailių fermose priešingai nei aktyvistų plakatuose nerasite nieko šokiruojančio ar žiauraus, o ūkininkų tarpe sutiksite daugybę intelektualių, smagių ir geraširdžių žmonių.
Tik geromis sąlygomis auginamo, tinkamai šeriamo ir sveiko gyvūno kailis yra kokybiškas, taigi ir pelningai parduodamas. Prasta gyvūno priežiūra būtų nuostolingas užsiėmimas. Todėl sulig kiekvienais metais dėmesys gyvūnų gerovei ir jos standartai auga. Nuolat atliekami gyvūnų biologijos, elgesio tyrimai, jais remiantis kuriamos gyvūnų laikymo taisyklės.
Apskritai, kailinių gyvūnų auginimas yra labiausiai reglamentuojama žemės ūkio sritis Europoje (tarybos direktyva 98/58/EC ir kailinių gyvūnų laikymo rekomendacijos, priimtos Europos tarybos 1999 birželio 22 d.).
Nuo 2015 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujos kailinių gyvūnų laikymo taisyklės, kurias realiai nemažai ūkininkų pradėjo taikyti gerokai anksčiau.
Tačiau patys Europos kailininkai žengė žingsnį priekin lyginant su valstybiniu reguliavimu. Šiuo metu Europoje pradedama įgyvendinti trejus metus 7 universitetų ir dešimčių nepriklausomų specialistų kurta išsami lapių ir audinių gerovės vertinimo sistema „Welfur“. Pagrindinis jos principas – nepriklausomi auditoriai kiekvieną ūkį vertina balais pagal aiškius kriterijus, kurių yra keli šimtai. Vertinimas atliekamas pagal šiuos punktus: gera mityba, geros gyvenimo sąlygos (patogu judėti narve, sukti lizdus ir užtikrinimama tinkama temperatūra), gera gyvūnų sveikata ir normalus elgesys (vertinamas ne tik gyvūnų elgesys, bet ir ryšys tarp prižiūrėtojų ir gyvūnų, emocinis mikroklimatas).
Kai kurie kailių industrijos žinovai teigia, kad jei kailiniai žvėreliai nebus auginami Europoje, kur jiems sudaromos išties geros sąlygos, daugiau jų bus auginama Kinijoje, kur reguliavimas nėra tokio aukšto lygio. Visgi ir Kinijoje jau steigiamos modernios kailinių gyvūnų fermos, joms samdomi patyrę vadovai ir specialistai iš Europos, vykdomi mokymai. Tačiau, kaip pasakoja Europos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Wim Verhagen, šioje didžiulėje šalyje ypač kaimo vietovėse tebėra daug skurdo, trūksta tinkamos infrastruktūros, o ir į gyvūną žiūrima kaip į materialinio gerbūvio šaltinį nesigilnant į jo poreikius. „Jei manote, kad auginti, tarkim, audines kailiui Kinijoje yra pigiau nei Europoje, klystate. Pagrindinę kaštų dalį sudaro pašarai, kurie Europoje gaminami iš žmogaus maistui netinkamų mėsos ir žuvies atlliekų. Deja Kinijoje žmogaus maistui suvartojamos visos naminių paukščių ar žuvų dalys, taigi jas pirkti gyvūnų šėrimui kainuotų tiek pat, kiek pirkti maistą žmonėms“,- sako W.Verhagen.
2012 m. gruodžio 12 d Danijos aukščiausiasis teismas pripažino, kad gyvūnų teisių gynėjai “slaptą” vaizdo medžiagą apie neva fermose kenčiančius gyvūnus sukūrė daužydami narvus ir skatindami juos kovoti tarpusavyje arba filmuodami ligotus žvėrelius jiems skirtose gydymo zonose, o nelegalų aktyvistų lankymąsi fermose pasmerkė dėl galimybės pernešti įvairias ligas.
Tad kaip atsiranda šiurpios istorijos ir šokiruojantys vaizdai, platinami gyvūnų teisių gynėjų? Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas ČeslovasTallat – Kelpša įvardijo vieną gajų mitą – net 35 proc. Žmonių tiki, kad kailis žvėreliams fermoje lupamas dar gyviems. Asociacijos Fur Europe žiniomis, šis mitas paplito pasaulyje kuomet kinų fermeris, papirktas žurnalisto, nudyrė gyvam žvėreliui kailį priešais filmavimo kameras, o įrašas buvo transliuotas daugybėje televizijų visame pasaulyje. Po šio įvykio ir ūkininkas, ir žurnalistas buvo nuteisti įkalinimo bausme. Šioje situacijoje kyla dar vienas klausimas: kodėl neatsiranda daugiau panašių įrašų, jei tai jau toks paplitęs reiškinys?
Tikrovėje gyvūnai prieš nudiriant kailį eutanazuojami CO2 arba CO dujomis (audinės apsvaigsta ir tuoj pat užmiega, panašiai kaip žmogus įminga nuo smalkių dėl netvarkingos krosnies ar gaisro metu, ir visiškoje nejautroje miršta per kelias minutes), arba elektros srove. Šiai jautriai sričiai skiriamas nemažas veterinarijos specialistų dėmesys. Britų televizijos žvaigždė Merrilees Parker po apsilankymo audinių fermoje, kur stebėjo visą gyvūno gyvenimo ciklą, pareiškė, kad tai nieko panašaus į vaizdus, rodomus įvairių aktyvistų. Vaizdo įrašą anglų kalba galite rasti čia: https://www.youtube.com/watch?v=bk9fCwmls8o
Apskritai įvairių “demaskuojančių”, “šokiruojančių” ir suklastotų vaizdų apie netinkamai auginamus kailinius gyvūnus brukimas Danijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse baigėsi prieš 10-15 metų, ir jais tikinčių nėradaug, bet Lietuvoje tai dar naujas reiškinys, neretai pasiekiantis žiniasklaidą.
Kartais šypseną kelia dešimtmečiais kampanijoms naudojamos fotografijos ar plakatai, bet patys kailininkai pripažįsta, kad šiveikla tikrai paskatino gyvūnų gerovės standartų augimą. Deja Europos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos atstovai ir Lietuvos ūkininkai bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai apgailestauja, kad į kvietimus apsilankyti fermose gyvūnų teisių gynėjai nereaguoja, konstruktyviose diskusijose su ūkininkais ir veterinarijos tarnybos specialistais taip pat nedalyvauja.Gal trukdo tai, kad jų tarpe praktiškai nėra gamtos mokslų specialistų, o siūlyti konkrečius sprendimus juk gerokai sunkiau nei mėgautis viešumu ir aktyviai ieškoti dosnių rėmėjų.